Termovizinis - naktinis taikiklis - naudojimas Lietuvoje 2023

Termovizinis - naktinis taikiklis - naudojimas Lietuvoje 2023

Atnaujinta: 2023 gruodžio 22 d.

Naujausia ir aktualiausia tema apie termovizinius ir naktinio matymo taikiklius ir jų legalų naudojimą medžioklėje, Lietuvos respublikoje.

2023 Gruodžio 14 d. Įvyko seimo posėdis, kurio metu buvo nubalsuota, UŽ termovizinių ir naktinio matymo taikiklių naudojimą medžioklėje, medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras.

2023 Gruodžio 22 d. Prezidentas vetavo šias pataisas ir gražino jas Seimui.

Tik primename, kad termovizorius skirtus aptikimui ir stebėjimui – monokuliarus, binoklius – įsigyti ir naudoti gali visi asmenys, jiems netaikomi absoliučiai jokie apribojimai.

Nuo 2022 m. liepos 2 d, termovizinius taikiklius, naktinio matymo taikiklius ir priedėlius gali įsigyti ir turėti visi pilnamečiai Lietuvos piliečiais, turinys leidimą ginklui.
Tačiau, pagal, šiandien, galiojančias taisykles, termoviziniai ar naktinio matymo taikikliai NEGALI būti naudojami medžioklėje, Lietuvoje.

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių papunktis 58.3.9. draudžia (medžioti): „naudojant naktinius, lazerinius, termovizinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba medžiojant turėti juos su savimi;“


Naktinio matymo ir termovizinių taikiklių prisijaukinimas Lietuvoje – truputį istorijos.

Kada nors, tikėkimės labai netolimoje ateityje, skaitydamį šį straipsnį galėsime prisiminti, kad kelias buvo tikrai nelengvas. Naktiniai ir termoviziniai taikikliai buvo draudžiami naudoti ir turėti civiliams Lietuvoje. Šie prietaisai, skirti montuoti ant ginklo ir atlikti šūvį, dar visai neseniai buvo klasifikuojami A kategorijoje, pagal LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą.

2022 m. liepos 2 d. Įsigaliojo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriame termovizoriniai taikikliai, naktinio matymo taikikliai ir optinių taikiklių priedėliai buvo pašalinti iš A kategorijos. Tačiau tai tik viena dėlionės dalis. Mes, medžiotojai (ir kiti civiliai turintys teisę turėti ginklą) įgijome teisę nusipirkti termovizinius arba naktinio matymo taikiklius. Lygiai taip, pardavėjai Lietuvoje, įgavo teisę tokiais prietaisais prekiauti.

Tik primename, kad termovizinių taikiklių naudojimas medžioklėje yra patikrintas, patikimas ir legalus reikalas visos aplinkinėse Europos šalyse, kur medžioklė turi savas tradicijas ir gilų pamatą.
Sėkmingai taikiklius naudoja Švedija, Suomija, Norvegija, Lenkija, Latvija, Estija ir dar daugiau Europos šalių.


Žurnalas medžioklė paskelbė: 

„Antradienį, gruodžio 5 d., Seimas svarstė Medžioklės įstatymo pataisas.

Pataisa numato naktinio matymo taikiklius įtraukti į draudžiamų priemonių sąrašą, išskyrus šernų, lapių ir invazinių rūšių medžioklę.

Gruodžio 5-osios balsavimo Seimo narių balsų pasiskirstymas dar kartą įrodė, kad dauguma supranta būtinybę įteisinti naktinio matymo taikiklius ir kad Lietuvos medžiotojams seniai turėtų būti suteikta galimybė palikti viduramžius ir pradėti naudoti prietaisus, yra prieinami daugumos Europos šalių medžiotojams.

Už Medžioklės įstatymo pataisas balsavo 66, susilaikė 9, prieš pasisakė 37 žmonių atstovai. 

Priėmus įstatymo pataisas bus pradėti rengti reglamentai, kuriuose bus numatyta, kada, kur ir kaip gali būti naudojami naktinio matymo taikikliai, įskaitant saugumo reikalavimus, kurių privalės laikytis medžiojant tamsiu paros metu.“


Termoviziniai ir naktinio matymo taikikliai medžioklėje yra labai audringa tema


Šaltinis: Miske.lt

Ir tai yra praktiškai nepagrįstas, stipriai išpūstas burbulas, kuris parodo daug esminių problemų apie tai kaip galima sumanipuliuoti žmonių nežinojimu ir pakreipti juos į vieną ar kitą pusę.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija nuveikė tikrai didelius darbus informuojant visuomenę ir atskleidžiant tiesą. Absoliučiai visi medžioklės nektentėjų argumentai buvo atremti ir paaiškinti logiškai, racionaliai ir motyvuotai.

Populiariausi argumentai prieš naktinius ir termovizinis taikiklius, bet kokiam mąstančiam medžiotojui, yra iškart perkandami ir gali būti paprastai išaiškinti.

Mitas nr.1 – Žvėrims, medžiojant naktiniais ir termoviziniais taikikliais, bus trikdomas miegas.


Šaltinis: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija lmzd.lt

Tiesa:

Naktinis taikiklis mažiau trikdo gyvūnus, nei jų „švitinimas“ prožektoriais. Pritartina, kad gyvūnai iš tiesų turės mažesnę tikimybę medžiojant juos naktiniais taikikliais. Mažesnę tikimybę merdėti kančiose po ne itin tikslaus prožektoriaus pagalba padaryto šūvio.

Neįsitikinęs nešauk. Žinoma, tik mes čia kalbame apie šernų ir invazinių gyvūnų populiacijų kontrolę – pareigą sumažinti tokių gyvūnų skaičių. Tai svarbu dėl žemės ūkio interesų ir saugomų rūšių apsaugos, todėl prioritetas yra šūvis, o ne jo kokybė.

Naktinis taikiklis ženkliai padidina tikslaus šūvio tikimybę ir leidžia gyvūnui išvengti bereikalingų kančių. Čia oponentai kartoja: šis nebūtinas žaislas palengvins medžioklės sąlygas panaikindamas bet kokį iššūkį ir pan.


Mitas nr. 2 – Naktinių ir temovizių taikiklių naudojimas skatins brakonieriavimą

Tiesa:

Kalbant apie brakonierius, būtų sunku įsivaizduoti, kaip galima tapti brakonieriumi laikantis taisyklių ir įstatymų? Visi puikiai supranta, kad brakonieriams taisyklės negalioja, tad šis argumentas – laužtas iš piršto. Pakartotina, jog didžiąją dalį pažeidimų, susijusių su medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymu, padeda išaiškinti patys medžiotojai.

Sugebėjimas dar geriau matyti naktį ir atlikti atsakingesnį šūvį padidins visų saugumą.


Mitas nr. 3 – Prekybos reikia tik tam, kad prekybininkai įranga galėtų daugiau užsidirbti.

Tiesa:

Taip, termoviziniai ir naktiniai taikikliai turi savo kainą, kuri gali būti išties didelė. Spėkite ką, – ginklai, šaudmenys, aprangos, žiūronai, automobiliai ir termovizoriai stebėjimui taip pat kainuoja. O nuo visos šios įrangos yra sumokami mokesčiai valstybei. Įrangos prekyba leidžia sukurti darbo vietas ir net prisideda prie šalies pramonės ir eksporto.
To Lietuvos įstatymai nedraudžia, o laisvosios rinkos principas skatina. Ginklų ir kitos įrangos prekybininkai sumokėtų papildomų mokesčių į šalies biudžetą. Be to, yra vietinių naktinių taikiklių gamintojų, kurių mokamas pelno mokestis ir atlyginimai darbuotojams taip pat papildytų šalies biudžetą ir prisidėtų prie inovacijomis grindžiamos ekonomikos plėtros. Nemanome, kad tai yra blogai. Taip pat svarbu, kad nustačius, nors ir griežtą, tačiau aiškią naktinių taikiklių naudojimo tvarką, ginklą naudoti mokančių asmenų rankose esančių naktinių taikiklių skaičius padidėtų, kas gali turėti teigiamos įtakos krašto saugumui. Nereikėtų nuvertinti ir naktinių taikiklių teigiamos įtakos kovoje su Afrikiniu kiaulių maru (AKM), dėl ko Lietuvos verslas ir valstybė patirtų mažiau nuostolių. 


Mitas nr. 4 – Miškai pavirs skerdyklomis

Šaltinis: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija lmzd.lt

Tiesa:

  1. Jonauskas klausia: „Kas prisiims atsakomybę, kad net tamsiuoju metu žvėrys nebebus saugūs, o juos pyškins, jei ne brakonieriai, galėsiantys tyliai, greitai „nukalti“ bet kokį gyvūną, tai miške kaip karo lauke norintys praktikuotis medžiotojai?“ Atsakymas į šį klausimą yra labai paprastas.
    Mes, medžiotojai, ką sėkmingai darome ir dabar. Naktinių taikiklių naudojimas pagal tarptautinę ir Europos Sąjungos (ES) teisę prilyginamas dirbtinių šviesos šaltinių (prožektorių) naudojimui. Žinoma, prožektorius Lietuvoje galima naudoti medžiojant mangutus, lapes ir šernus (!). Šiuos gyvūnus leidžiama medžioti ištisus metus ir 24 valandas per parą. Prieš šūvį apšviečiant gyvūnus prožektoriumi susidaro neišvengiama šviesos tarša, kuri trikdo ne tik medžiojamus gyvūnus, bet ir kitas (įskaitant saugomas) gyvūnų rūšis. Siūlomo itin riboto naktinių taikiklių naudojimo įteisinimas medžiojant mangutus, lapes ir šernus leistų išvengti šviesos taršos laukinės faunos ramybės metu.

Medžioklė ir aplinkosauga – sinonimai

Šaltinis: Delfi.lt

Mes neturime pasirinkimo nustoti naudoti gamtos, įskaitant gyvūnijos, išteklius. Kitaip sakant – medžioklė yra dalis civilzacijos ir niekad nesustos. Greičiau jau mūsų, žmonių, civilizacija, tokia kokią ją pažįstame, pasibaigs, nei žmonės nustos medžioti.

Dažnai, „sofos aplinkosaugininkų“ argumentas yra toks, kad miškus ir žvėris tiesiog reikia palikti ramybėje ir viskas susitvarkys savaime, stebuklingi gamtos rimtai sudės viską į vietas.
Problema, su tokiu argumentu, tik viena. Tai mes esame tie, kuriuos, motina gamta, skaudžiausiai padės į savo vietą.
Būtent žmonėms būtų sunkiausia išgyventi prie natūralių gamtos rimtų, o ne žvėrims. Būtent dėl žmonių populiacijos, dėl maisto augančio laukuose, dėl automobilių lakstančių keliuose, dėl naminių gyvulių ganomų ganyklose, dėl mūsų poreikio turėti parkus, tenka ir reikia prižiūrėti laukinių žvėrių populiaciją.

Vienintelis pasirinkimas, kurį turime, – naudoti juos tvariai arba netvariai. Medžiojamieji gyvūnai turi vertę, nes yra medžiojami. Medžiotojai gerai supranta, kad tik tvarios populiacijos yra galimybės medžioti ateityje garantas ir dėl to jomis rūpinasi. Medžiotojai, reguliuodami medžiojamųjų gyvūnų populiacijas, prisideda prie nykstančių retųjų gyvūnų ir paukščių rūšių išsaugojimo. 

Aplinkosaugos (gamtosaugos) raida prasidėjo gamtos išteklių naudojimo srityje, kai dar gamtos apsaugos idėjos nebuvo populiarios nei Europoje, nei kituose žemynuose. Jos dažniausiai buvo plėtojamos iškilių asmenų, tokių kaip prof. Tado Ivanausko ar prof. Povilo Matulionio, iniciatyva skelbiant viešas publikacijas ir teikiant įvairius siūlymus dėl gamtos išteklių naudojimo ir apsaugos, kuri prasidėjo nuo medžiojamųjų gyvūnų išteklių valdymo – medžioklės. Šiandien tarp medžiotojų dominuoja tvarios ir tausojančios medžioklės samprata, o medžiotojai tampa vis labiau socialiai atsakinga bendruomene. Politikams ir visuomenei pagaliau reikėtų pripažinti, kad medžiotojų vaidmuo gamtoje yra svarbus, nes būtent medžiotojai padeda sureguliuoti kai kurių laukinių žvėrių populiacijas, valdyti pavojingų ligų plitimą, prisideda prie bioįvairovės gausinimo ir užtikrina laukinės gyvūnijos pusiausvyros palaikymą.


Lietuva – vienintelė su Rusija besiribojanti šalis, kurioje naktiniai taikikliai dar nėra įteisinti

Šaltinis: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija lmzd.lt

Civilinis pasipriešinimas yra dar viena, labai aktuali ir labai reikalinga mūsų šiuolaikinės visuomenės tema.

Išties skaudu girdėti medžiotojus menkinančius argumentus, kuomet kalbama su pašaipa apie tai, kad medžiotojai būtų labiau linkę pabėgti ir pasislėpti nei stoti į kovą. Nors, bendruomenės viduje atliktos apklausos rezultatai parodė, kad 90% Lietuvos medžiotojų stotų ginti savo šalį su savo ginklu rankoje.

Seimo nariai ir toliau kritikuoja argumentus, jog naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje ir krašto gynyba – yra susiję. Pasak L. Jonausko: „Tai gal tegul tie medžiotojai, norintys prisidėti prie krašto gynybos, stoja į Šaulių sąjungą, eina pašaudyti kokiais tik nori ginklais į šaudyklas ir ten treniruojasi? Miškas – ne tiras su gyvais taikiniais ir ne ant gyvūnų reikia lavinti savo įgūdžius.“

Na, tame yra tiesa. Medžiotojai treniruojasi šaudyklose, o ne miškuose! Medžiotojo paleistas šūvis turi būti kaip galima tikslesnis, kad sukeltų kuo mažiau kančių medžiojamajam gyvūnui ir užtikrintų staigų jo sumedžiojimą. Tad apie kažkokias treniruotes miškuose kalbos ir būti negali.

Rusijos agresija prieš Ukrainą parodė, kad šalies teritorinei gynybai naktį yra labai veiksmingi naktiniai taikikliai ar jų priedėliai – ukrainiečiai turėjo ginklų, tačiau naktinio matymo taikiklių – ne. Todėl prašytume nesumenkinti medžiotojų iniciatyvų geopolitiniame kontekste, nes prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvos medžiotojai ir juos vienijančios asociacijos aukojo naktinio matymo priemones, organizavo viešąsias lėšų rinkimo akcijas.

Tik prasidėjus karui, LMŽD per 3-4 dienas iš medžiotojų surinko 85 tūkst. Eur., kurie buvo panaudoti būtent naktiniams taikikliams įsigyti ir juos perduoti Ukrainos kariams.

Taip pat buvo labai daug individualių medžiotojų iniciatyvų, kai medžiotojai savo turimus asmeninius naktinio matymo žiūronus ar monoklius tiesiogiai siuntė į Ukrainą ir pirko naujas naktinio matymo priemones bei jas aukojo ukrainiečiams. Rinkoje susiformavo naktinio matymo taikiklių ir priedėlių trūkumas. Nuo karo pradžios tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys ieškojo galimybių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje įsigyti naktinės stebėjimo įrangos, kad pastiprinti Ukrainos karių gynybą naktį.

Vykstant Rusijos sukeltam karui Ukrainoje, visoje Europos sąjungoje ir NATO kalbama apie šalių ginklavimąsi ir galimybes pasipriešinti. Kaip parodė Ukrainos praktika, net civiliniai naktinio matymo taikikliai puikiai pasitarnauja kovojant su agresoriumi, o Lietuva yra paskutinė Europos sąjungos šalis, kuri ribojasi su agresoriumi ir nėra leidusi medžioklėje naudoti naktinio matymo taikiklių. Lietuvoje yra apie 95 tūkst. asmenų, turinčių leidimą ginklui. Asmenys, turintys ginklus, gali tapti galinga gynybine jėga, tačiau jie turi būti skatinami įsigyti ginklų priedėlius (naktinius taikiklius), organizuotis į ginkluotus būrius, dalyvauti apmokymuose ir pratybose.

Kaip paskatinti medžiotojus pirkti brangius naktinius taikiklius, kai neleidžiama jų naudoti medžioklėje? Kodėl valstybė nemato grėsmių ir neskatina medžiotojų įsigyti naktinio matymo taikiklių? Kas pasakys, kad dėl to kažkada nesigailėsime? Mūsų įžvalgomis, per keletą metų Lietuvos medžiotojai gali įsigyti 10 tūkst. ir daugiau naktinio matymo taikiklių, kuriuos, reikalui esant, valstybė galėtų paimti ir panaudoti kariniam pasipriešinimui.

Komentaro autorius – Rolandas Barysas, „Verslo žinių“ vyr. redaktorius, medžiotojas nuo 1997 m.

Šaltinis: Verslo Žinios

Paradoksas, bet šios paprastos tiesos kol kas negali ar nenori pripažinti istoriko išsilavinimą turintis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kuris vis kartoja, kad medžioklė su krašto apsauga neturi nieko bendro, ir interviu BNS teigia, kad „mojuoti krašto apsaugos vėliava čia ne visai ta vieta“. Su tokiu mąstymu nenustebčiau, jei, šalį užpuolus priešui, mūsų karvedys pasiūlytų piliečiams... palaukti, kol iš kokios Vokietijos mūsų apginti atvyks legendinė brigada ar šis klausimas pirma bus aptartas saugiuose Briuselio kabinetuose.



Grįžti į tinklaraštį